Pastaruosius septynerius metus galime vadinti pasaulinių tiekimo grandinių transformacijos metais. Kadangi būtent šiuo laikotarpiu įmonės buvo priverstos keisti savo veiklos pobūdį, ieškoti naujų sprendimų, kurie ir padėjo organizacijoms tapti efektyvesnėmis. O pandemija šiuos pokyčius kaip tik dar labiau paspartino, nes iki tol tiekimo ir logistinės grandinės buvo pastovios, žaliavų trūkumo praktiškai nebuvo, daugelis įmonių galėjo veikti „Just in time“ (liet. Produkcijos gamyba tik pagal užsakymą nustatytam terminui) principais, tačiau pandemijos metu planavimo funkcijos tikslumas buvo eliminuotas.
Šiame straipsnyje supažindinsime jus su svarbiausiomis naujomis iniciatyvomis, į kurias buvo susitelkta, taip pat įvardinsime, kas rinkose pasikeitė pandemijos metu ir ko iš pasaulinės praktikos galėtų pasimokyti Lietuvoje veikiančios įmonės.
Tiekimo grandinių evoliucija 2016-2020 metais.
Turbūt kertinis tiekimo grandinių virsmas įvyko tuomet, kai vadovai suprato, kad tos įmonės, kurios suderina savo tiekimo grandinę su įmonės strategija, susikuria konkurencinį pranašumą ir uždirba didesnius pelnus. Kad tai tiesa, patvirtina Inditex (Zara ir kitų drabužių parduotuvių savininkė), Apple, Toyota ir kitų įmonių, kurios yra vertinamos už naujoves kuriant tiekimo grandinių strategiją ir savo segmente viršijančias pelningumo rodiklius, patirtis. Šiuo ir panašiais pavyzdžiais remdamiesi, kitų įmonių vadovai pradėjo derinti tiekimo grandinės strategiją su esama. Tai buvo pagrindinis ir sudėtingiausias pokytis, kurį įmonės aptartu laikotarpiu diegėsi savo veikloje.
Taip pat įmonės skyrė ypatingą dėmesį pardavimų ir operacijų planavimui (angl. S&OP). Šių funkcijų sugretinimas ne tik taupo įmonių lėšas (taupomi logistikos kaštai, optimaliau užsakomos žaliavos ir kt.), tačiau kartu gerinama ir klientų aptarnavimo kokybė – eliminuojamos klaidos, prekės pristatomos laiku. Neatsiejamas šio suderinimo elementas – tinkamų veiklos efektyvumo indikatorių (angl. KPI) įsidiegimas savo tiekimo grandinės procesuose.
Ne mažiau svarbi iniciatyva buvo susijusi su procesų skaitmenizavimu. Įmonės investavo į modernių ERP sistemų diegimą, kurios leido sistemoms susijungti su tiekėjų ir kitais vertės grandinės partneriais, taip atsirado galimybė palengvinti pasikartojančių funkcijų administravimą bei patobulinti žaliavų planavimo funkciją. Tad įmonės ne tik sutaupė lėšų, kadangi tai pačiai funkcijai atlikti reikėjo mažiau žmogiškųjų išteklių, tačiau tuo pat metu išvengė ir galimų klaidų.
Šiuo laikotarpiu vadovai, kurdami tiekimo grandinių strategijas, laikėsi dviejų pagrindinių principų – klientų segmentavimo ir skirtingų tiekimo grandinių kūrimo kiekvienam iš jų. Lygiagrečiai jie skyrė ypatingą dėmesį tiekimo grandinės lankstumui (gebėjimui greitai prisitaikyti prie klientų poreikių). Pagrindinis šios strategijos principas – tai gebėjimas greitai keisti pirkimų ir atsargų valdymo strategijas, siekiant lanksčiai ir greitai patenkinti sparčiai besikeičiančius vartotojų poreikius.
Kas pasikeitė 2020-2022 metais?
2020-2022 metai pateikė papildomų iššūkių, nes rinkoje pradėjo trūkti tam tikrų pozicijų žaliavų (pvz., elektroninių komponentų, medienos, metalo ir kt.), o tipiniai pristatymo terminai, kurie iki šiol kisdavo retai, šiuo laikotarpiu tapo neprognozuojami. Šie iššūkiai apsunkino planavimo funkciją ir dar tik patvirtino faktą, jog tinkamos tiekimo grandinės strategijos sukūrimas generuoja konkurencinį pranašumą. Kadangi tos įmonės, kurios tiekimo grandinės strategiją buvo sugretinusios su bendra įmonės strategija, investavo į matomumą bei skaitmenizavimą ir buvo išsigryninusios veiklos indikatorius (angl. KPI), šiuos sunkumus galėjo įveikti sklandžiau.
Kalbant apie iniciatyvas, kurias įmonės naujai atrado ir taikė dirbamos nuo 2020 metų, su jomis tebedirba ir šiuo metu. Pirmasis iššūkis, apsunkinęs veiklą, – tai darbuotojų trūkumo problema. Dėl išaugusių darbo krūvių tampa vis sunkiau išlaikyti darbuotojus, todėl įmonės kuria ilgalaikius planus, numatančius visas galimybes, kaip išlaikyti geriausius esamus darbuotojus bei kaip pritraukti naujų. Tai pat įmonės, kurios per pastaruosius metus skaitmenizavo savo procesus, susidūrė su nauju iššūkiu – saugumo užtikrinimu. Matomumas kuria didelę pridėtinę vertę, tačiau taip pat palieka ir atvirų durų galimybę – informacijos nutekėjimą, todėl įmonės priverstos investuoti į skaitmeninio saugumo užtikrinimo sprendimus. Žengtas ir kitas žingsnis – anksčiau dominavusi lanksti tiekimo grandinės strategija pradėta keisti atsparia logistikos strategija. Jos pagrindiniai elementai – tai gebėjimas prisitaikyti prie staigių pokyčių rinkoje, tokių kaip Covidas, vartotojų pirkimo įpročių pasikeitimas ir kitų netikėtumų. Atsparios logistikos strategijos išskirtinumas yra tai, jog įmonės trumpina tiekimo grandines artindamos jas prie klientų. Taip pat, taikant šią strategiją, aklai nebesivadovaujama „Just in time“ tiekimo grandinės principais, atsargų valdymas diversifikuojamas atsižvelgiant į klientų segmentus ir pristatymo greitį.
Į ką turėtų atkreipti dėmesį Lietuvoje veikiančių įmonių tiekimo grandinės vadovai?
Turbūt svarbiausia pamoka, kurią Lietuvoje veikiančios įmonės galėtų perimti iš pasaulio verslo lyderių, būtų suvokimas, kad tiekimo strategijos suderinimas su bendra įmonės strategija kuria konkurencinį pranašumą. Atlikę konkurencinę analizę, jūs galite sumodeliuoti savo tiekimo grandinę taip, kad jūsų produktai klientą pasiektų greičiau, kokybiškiau ir lanksčiau.
Taip pat Lietuvoje veikiančios įmonės galėtų apsvarstyti galimybę investuoti į tiekimo grandinės indikatorių sistemos įsidiegimą. Pagrindiniai indikatoriai, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį:
- tiekėjų vertinimo sistemos sukūrimas (angl. Score Card system),
- laiku ir pilnas užsakymo įvykdymas (angl. OTIF),
- užsakymo įvykdymo greitis (angl. Customer order cycle time),
- pinigų ciklas (angl. Cash to Cash cycle time),
- priežastis, dėl ko kroviniai buvo nepriimti,
- atsargos dienomis bei atsargų apyvartumas (angl. Inventory days of supply ir Inventory turnover).
Šie indikatoriai skatina didesnę operacinę tvarką, didina teikiamų paslaugų kokybę, palengvina veiklos tobulinimą ir leidžia priimti labiau pamatuotus sprendimus.
Jeigu jūs ieškote transporto įmonės, kuri gabena dalinius krovinius į Suomiją, Švediją, Estiją ir Lenkiją ir kuri galėtų padėti užtikrinti aukščiausius jūsų tiekimo grandinės rodiklius, susisiekite su mumis. Mes krovinius šiomis kryptimis pristatome per 1-3 dienas, pasiekiame vienus aukščiausių pristatymo laiku rodiklių rinkoje. Gabename jautrius, pavojingus ir nestandartinių matmenų krovinius.
Susisiekti su mumis galite paspaudę šią nuorodą ir užpildę formą.
